Pirštines visuomet mezgu tik iš grynos vilnos. Juokingiausia, jog joms visuomet imdavau tik naminę vilną (kai buvo jos, kokybiškos iš kur paimti). Čia kaip su kojinėmis. Kiek mūsų įsitikinę, kad tik iš naminės vilnos bus pačios geriausios (t.y., pačios šilčiausios kojinės). Atrodo jos tikrai jaukiai ir dėl šilumos nesiginčiju, bet kai po savaitės ne per intensyvaus nešiojimo jau tenka pradėti adyti… Tas paskutinis argumentas man toks rimtas, jog negrįžtamai perėjau prie kojininių siūlų su 25% poliamido ir vargo nejaučiu. Nekalbant jau apie malonumą, kai su plonom vilnonėm kojinėm gali įlysti ne tik į botus, bet ir į normalius batus. Pirštinių gi jau daugiau niekur nebekišam, storumas gal ir suteikia daugiau šilumos. Šilčiau, žinoma, su dvigubom plonom, bet darbo… Žodžiu, grynos vilnos išsižadėjau tik kojinėse, pirštinės turi būti vilnonės. Labai nustebau sužinojusi, kad šiaurėje žvejai susišlapina savo vilnones pirštines jūroje, išgręžia ir tik tuomet maunasi ir niekada nenušąla rankų. Pasirodo, vilna turi tokią unikalią savybę sušlapus išsaugoti šilumą savyje, lyg ją “užrakinti”. Imdavau iki šiol tik naminę vilną , manydama, kad joje bus geriausiai išsaugotos visos puikiausios vilnos savybės. Nespjaunu ir dabar į ją, bet nutariau praplėsti patyrimo ribas ir pirmą kartą numezgiau pirštines iš fabrikinės vilnos. Konkrečiai – Berlaine (Bergere de France), 100% vilnonio siūlo.
Niekada dar megzdama pirštines nejaučiau tokio kaifo. Naminis siūlas dažnai būna nelygus, na, daugelis jį žinom 🙂 O ši vilna, idealiai lygiai suverpta, mezgant gula į idealiai lygias akutes maksimaliai išryškindama raštą. Tikiuosi, Daiva, praeitais metais mezgusi iš šio siūlo pirštines savo draugui, man pritars…:)
Modelis: Herringbone Mittens with Poms, siūlai: Berlaine
Ar reikia pridurti, kad pirštinės iš tokios storo siūlo gana greitai nusimezga ir yra puiki dovana;)? Sau pačiam taip pat…{jcomments on}