Labai ačiū visiems už nuostabiai gražius ir skanius 😉 sveikinimus! Nuo Jūsų dėmesio, šilumos ir nuoširdumo norisi tik skristi, bet… mezgam toliau?:)
Pradedam nuo tradicijos, o toliau… vis gilyn į mišką, kur įkvėpimas nuves…
Jurgos Lazauskienės megztos riešinės:
Siūlai: latviška Ogres vilna
Pirma pora su tradiciškai apie riešą einančiu katilėlių vainiku. O jei raštas išdėstytas ne horizontaliai, o vertikaliai ir raštas ne tautiškas, o šiuolaikiški žirniukai – rodos, tik nedidelis žingsniukas, bet nuo etnografinio stiliaus jį skiria praraja…
Siūlai: latviška Ogres vilna
Ir galiausiai – visai be jokių karoliukų, užtat iš šiuolaikiško pereinamų spalvų siūlo. Siūlai pereinami – jokia naujiena, jų vardas – milijonai, bet kur tik pažvelsime, tokios riešinės pasauly mezgamos kaip pirštinės ar kojinės ratu, todėl ir perėjimai išsidėsto visai kitaip. Jurga tą patį siūlą panaudojo taip, kaip tradiciškai mezgamos riešinės. Horizontalūs perėjimai duoda visai kitą efektą: „ jos labai lieknina riešą :)“. Pasinaudosim?
Siūlai: Zauberball (Cafe Flair)
Prie nuotraukų buvo nedidelis prierašas. „Naiviai tikėjausi, kad manes riešinių mezgimas neužkabins…“
Nežinau, ar taip pat galvoja gausus būrys šį šeštadienį susirinkęs į riešinių mezgimo kursus, teatkreipia dėmesį į Jurgos žodžius. Tie, kas iš svetimos patirties mokosi. O kas nesimoko, teišbando patys. Kiti riešinių mezgimo kursai numatomi lapkričio 13 dieną. Surizikuosim?
P.S. Riešinės mezgamos ne tik Lietuvoje, bet ir… Japonijoje. Jau ne pirmus metus lietuviškas riešines savo parduotuvėje „Moments de presse“ Sappore pardavinėjanti Yuka Sudo šiais metais organizuoja jų mezgimo kursus pas save. Juos ves mums gerai žinomos knygos „Beads knitting“ autorė Kotomi Hayashi, kuri net sukūrė 2 naujus modelius specialiai šiems mokymams. Norinčiųjų dalyvauti skaičius pranoko visus organizatorių lūkesčius…{jcomments on}