Atvežiau draugei lauktuvių iš Talino gražų kalendorių kitiems metams su Kihnu salos vaizdais. Ji tik pasijuokė, kad kokį kalendorių jų šeima tais metais pasikabina, apie tą temą ir visų metų gyvenimas sukasi ar tą vietą aplanko. Hm… Tokį patį kalendorių atsivežiau ir sau…
Be kalendoriaus atsivežiau dar plonytės estiškos vilnos, kurią dabar bandau. Tik grįžus iš kelionės ir besigiriant visiems klientams naujomis knygomis apie estiškų pirštinių ir kojinių mezgimą, parduotuvėje apsilankė estė Ana (puikiai kalbanti lietuviškai!). Ji Vilniuje dirba apie mėnesį, dažnai jame lankosi ir taip darniai įsiliejo į mūsų mezgimo klubą, dalindamasi savo patirtimi, jog net ir įsivaizduoti sunku, kad ji tik viešnia:)
Nuotraukoje Ana su Jurgita. Nufotografavau jas abi, gėda, ne iš džiaugsmo, kad mezgimas nežino jokių šalių barjerų, o kad… taip sutapo jų abiejų ką tik pabaigtų mezginių spalvos, kad net ėmėm manyti, jog tai – ne atsitiktinumas, o tendencija.
Ana mezgė čia Vilniuje (ir pradėjo, ir po nepilnos savaitės…baigė!) savo pirmą sijoną iš jos labai mylimos estiškos vilnos. Paliko man dovanų 2 nuo sijono likusius labai gražius kamuoliukus ir aš pasidėjus juos ant stalo medituoju (=erzinu klientus) apie jų užsakymą…
Kaip tik tomis pačiomis dienomis gavau siuntinį iš Japonijos. Ten buvo knyga. Spėkit iš pirmo karto, apie ką. Žinoma, apie estiškus nėrinius.
Niekada taip rimtai į kalendorius nežiūrėjau, visada juos rinkdavausi pagal grožį. Dabar susimąsčiau… Senesnių laikų neatsimenu, bet ir šiais, ir praeitais metais turėjau kalendorius su iš kojinių pasiūtom beždžionėlėm (sock monkey). Ir iš tiesų, visus metus mezgiau… kojines. Kaip… Nebetęsiu. Tik nuo šiol kalendorius rinksiuosi apgalvodama. Keista tik, kodėl kitų metų kalendorius ėmė veikti staiga, dabar, nei 2011 metų nesulaukęs – gal tikrai žemė taip per greitai sukasi?…
Mano draugė, ta pati, gavus Kihnu salos kalendorių, išvažiuoja atostogauti. Kur? 🙂 Į Helsinkį, pakeliui pro visą Estiją…{jcomments on}