Iš vienos pusės, smulkūs projektai labai tinkami atstogoms – visada gali bet kur išsitraukti ir turėti po ranka mielą užsiėmimą, neužimantį pusės lagamino ar rankinės. Iš kitos – atostogos turi labai rimtą privalumą – laiką. Nepasakosiu aš čia apie tokius nukrypimus, kai kai kas (pirštais nerodysim) susiplanuoja be smulkių projektėlių (kokių 10 porų riešinių) numegzti kokius 6-7 megztinius (atostogos – 2 savaitės, iš kurių tik viena diena namuose:)). Bet per normalias, vidutiniškai sėslias atostogas galime susiplanuoti rimtą mezginį, kuriam per kasdieninius darbus vis pritrūksta laiko…Pavyzdžiui, kokį megztinį. Mylimam vyrui?
Apie vyrus prabilau ne atsitiktinai. Jau gana senokai gavau kritišką laišką iš savo draugės. Kaip žinia, kritikuoti kitą labai lengva. Blogus dalykus mes pamatome akimirksniu ir be jokių pastangų. O va geriems jų prireikia gan daug… Taigi mano draugė į savo laišką įdėjo labai daug pastangų. Nes į kiekvieną punktą, kas ne taip, ji pasiūlė, kaip tą pagerinti. Kalba ėjo apie…vyrus, t.y., kad visas šis puslapis ir ypač dienoraštis yra perdėm moteriški. Moteriški mezginiai, moterų nuotraukos, net moterų eilėraščiai…
Kad atostogoms visos mes, mezgančios ką nors susiplanuojame, jokia naujiena. Ir mano draugė – ne išimtis. Būtent per atostogas ji daugiausia ir megzdavo. Taip sutapo, kad visų svarbiausių jos gyvenime vyrų gimtadieniai yra rudenį, tai paprastai per vasarą ji megzdavo vyriškus megztinius (jie – tai tikrai didelis projektas!!!). Ir norėjo šią mintį pasiūlyti ir dienoraščio skaitytojams (skaitytojoms?). Vis galvojau apie tai (o vasara tuo tarpu ir į antrą pusę spėjo persiristi…), labai norėjosi kuo nors įkvepiančiu šią idėją pailiustruoti, tik va, gėda, nebaisiai yra kuo. Na, nesipila tie vyriški megztiniai kaip iš gausybės rago, ne riešinės čia tau. Juolab turim pripažinti, kad nei megztinio nereikia, prie bet kokios garderobo detalės pridėjus žodį „vyriškas” iš karto gauname „didesnis” ir labai dažnai…nuobodus mezgėjoms. Retas vyras mėgsta karoliukus, raštus, daug spalvų. Kiek vyrų mielai nešiotų lygiom gerom akim megztas juodas kojines? O kiek norinčių jas megzti?…Ir štai gaunu Dominykos laišką su nuotrauka (labai atostoginės nuotaikos!), kurioje jos tėtis su nauju ką tik dukros numegztu megztiniu:
Dominykos Sidabraitės megztas megztinis tėčiui. Siūlai – Karisma 53
Gal ši graži nuotrauka įkvėps mus, turinčias daugiau laiko, skirti jį ir savo meistriškumą bei meilę savo (dideliems)vyrams…:)
P.S. Ir nors J.Vaičiūnaitė yra viena iš mylimiausių mano draugės poečių, bekraščiui „Mezgimo zonos” moteriškumui ji atsiuntė vyrišką atsvarą:
Kiek stočių tiek likimų o vis dėlto
vienas vėjas skaičiuoja metus
tu atverki man miesto vartus
vėjau
gatvės žydinčios vystančios laiptinės
kambarių gedulinga viltis
taip naktis mus priims suguldys
vienus
po skardiniais stogais metaliniame
mėnesienos vėsiam spinduly
kaip žaizda tu man slenkstis esi
dienai
laiptai gyjantis lyjantis miestas
gatvių juostoj kelionių delčia
kiek stočių tiek likimų o čia
vėjas.
(Vaidotas Daunys „Preliudas”){jcomments on}