Kovo 11 d. Nepriklausomybės paskelbimą mes su drauge praleidome „Lietuvos” kino teatre, žiūrėdamos seną prancūzų filmą apie bohemišką Monmartro gyvenimą… Ne ką geriau man sekėsi ir toliau su įvairiais mitingais ir pasirodymais. Į amerikiečių mezginius (ir ne tik mezginius, tiesiog tai man artimiau) vėliavos spalvomis žiūrėjau kaip į gana egzotišką tradiciją. Kaip ir į mūsų vėliavas ant galvų. Mano patriotizmas apsiriboja tuo, kad noriu gyventi ir dirbti Lietuvoje, noriu neieškoti, kur geriau, o daryti čia, vietoje, geriau. Lietuviškos avalynės ir dar kai kurių sričių jis nepasiekia…Parduotu{jcomments on}vės atžvilgiu tai būtų :1) gerų produktų atvežimas į Lietuvą ir 2) lietuviškos produkcijos pardavimą. Pastarasis punktas įgyvendinamas daug sunkiau (tikiuosi pradėti nuo lino), nes dilemą „savas ar kokybiškas” sprendžiu paprastai kokybės naudai. Ir nuolat dairausi…
Visa laimė, kad yra klientų ir mąstančių, ir mezgančių kitaip. Todėl šiandien ir galiu kartu pasidžiaugti Daivos Jakštienės tokia šiuolaikiška, jaunatviška ir kūrybiška patriotizmo išraiška (bus daugiau…:)):
Siūlai: Admiral Uni (Schoppel-wolle) 4-fach
Pačios Daivos žodžiais tariant, jos kepuraites įkvėpė Annos Zilboorg mintis, „kad kepurės, beretės, skaros ir viskas, ką dedam ant galvos, turi būti tokie, kad kitiems pakeltų nuotaiką. O aš dar pratęsiu, kad jie turėtų atspindėti šviesias mūsų mintis, idėjas ir spalvotas svajones, kurios gyvena mūsų galvose :)”
Daivos Jakštienės modelis, nuotraukos ir sūnus Motiejus
Sveikindama su dar vieneriais Nepriklausomybės metais labai norėčiau visiems to ir palinkėti – šviesių minčių, gražių idėjų, spalvotų svajonių ir…patriotizmo!