Ravelry įvairiose grupėse karts nuo karto organizuojami tokie paslaptingi mezgimai (Mystery KAL – knit along). Jų esmė – suburiama susidomėjusi draugija ir koks nors modelis (kai kada net nežinai, kas!) pateikiamas ne iš karto, o dalimis (clue). Pirmas mano patyrimas buvo šalis „Wings of Horus”.
Aš nemezgu (=nenešioju) skarų? Ar tai svarbu? Primenu, buvau Ravelry naujokė, ir labai entiuziastinga. Papildomai mane paviliojo tai, kad rašto dalys buvo ne šiaip sau kas savaitę paskelbiamos, prieš tai reikėjo išspręsti rebusą, susijusį su Egipto mitologija. Atspėjai dievybės vardą, gauni PDF, o ne, negauni… Turiu prisipažinti, jog jokių ten sunkumų didelių nelaukiau, galų gale veiksmas vyksta ne mokslininkų draugijoje, o mezgėjų forume. Visai ramiai pabandžius vieną kitą vardą ir negavus norimo PDF, susijaudinau. Karštligiškai bandžiau vieną variantą po kito – nieko. Liepiau sau atsitraukti nuo kompo, ne vaikas gi esu prie žaidimo. Ar tikrai? Vis apsukusi ratus grįždavau, kur pradėjus. Alyvos į ugnį papildavo nuolat kitų forumo dalyvių spausdinami pasisakymai :”Oi kaip lengva, kaip puiku, koks gražus raštas!…” Kur jis, tas raštas?! Labiausiai tai žeidė mano savimeilę, ar tikrai aš jau tokia kvailė?…Į mano žaidimą buvo įtraukta šeima, draugai… Vakare (pradėjau ryte!!!) gavau iš draugės siuntinuką – Pasaulio mitologijos žinyną, kuriame ji lipnia juostele buvo pažymėjusi Egipto mitologijos skyriaus pradžią ir pabaigą, nes suprato, kaip man skubu ir svarbu.
Vaikai jau buvo nuėję miegoti, kai juos prižadino garsus mamytės pergalės šūksnys.
Paskui aš įsigudrinau, pagavau sistemą ir apsiėjau su anglų ir vokiečių Wikipedia (dizainerė vokietė, o forumas angliškas)…
Apie mezgimą tai nieko ir papasakoti negaliu, jis net iš galvos išsitrynė, tokia menka jo rolė buvo… Mezgiau iš Kauni lace siūlų, kurių įvairių spalvų kolekciją radau kažkada skuduryne…
Bet fotografuoti vežiau jį net į kaimą, nes išėjo toks didelis…Bandžiau ir panešioti kaime (savo sąžinei nuraminti, juk tiek į tai buvo sudėta laiko, emocijų, medžiagų galų gale…). Ant baltos berankovės. Per gimtadienį. Bet greitai teko nusimesti, nestovėsi gi amžinai apsisautus, su ja nei ugnį užkursi, nei puodą išplausi…
Kitas kartas buvo velta rankinė dukrai. Mezgant šią rankinę (ji tuo metu dar buvo bevardė) dizainerė paprašė mezgėjų pasiūlymų – koks vardas tiktų šiam modeliui. Kažkuri šmaikšti mezgėja pasiūlė „Mis Tery” (nuo Mystery). Galų gale viskas baigėsi Ema, bet man ji vis tiek liko mis Tery, Ema Tery:)…
Dabar aš taip pat karts nuo karto įsijungiu į kokį paslaptingą kolektyvinį projektą, tik jau nemezgu bet ko, mezgu… kojines. Paprastai ir nepradedu nuo pirmo ar antro rakto, palaukiu tol, kol pajuntu, kokio charakterio kojinė bus, koks siūlas, spalva (o gal spalvos) jai geriausiai tinka. Pasinaudoju tam reikalui kitų sparčių entiuziazčių patirtimi, kurios numezga vieną dalį ir įkelia nuotrauką, tada geriausia pamatyti, kuri graži, kuri ne, kokia spalva sutaria su tuo raštu ir pan.
Ši dizainerės Kristi Geraci kojinė, 2010 March Mystery sock – išimtis. Pažiopsojau į rašto schemą, kitų mezgėjų numegztą pirmą dalį (gražiausia buvo terakotinė kojinė) ir to užteko, kad išsirinkčiau jau senokai pas mane esantį nelygios rudos spalvos kojininių siūlų kamuoliuką ir pradėčiau.
Siūlo margumas šiek tiek prislopina raštą ,bet rezultatas primena kiek aprūdijusius įmantrius metalinius lango ar durų pinučius, už kurių vyksta man nematomas paslaptingas gyvenimas. Ar pasiteisins toks skubėjimas, pamatysiu megzdama (ir Jums rodydama) toliau. Jau paskelbta antra dalis. Ir ilgos išeiginės:){jcomments on}
