Mano kaimynė Gabrielė daug už mane jaunesnė ir, gėda man, daug blaivesniu žvilgsniu žiūri į pasaulį. Ir į mezgimą tame tarpe. Kol aš kaip išprotėjusi mezgu kojines, kojines ir kojines, kad metų gale turėčiau 52 poras (???!!!), Gabrielė prisijungė prie kitos grupės, mezgančios 1 porą per mėnesį. Rezultatas – 12 porų nuostabiausių kojinių (turi laiko ir pasirinkti, ir numegzti ką nori), pats tas vienam žmogui, o labai jau dosnios širdies žmogus galės net porą ar dvi ir padovanoti kam labai artimam:) Tokia veikla neužgožia nei darbo, nei įvairių gyvenimo teikiamų malonumų, nei – svarbiausia(!!!) – kitų projektų. Nes ne vien kojinėmis apsirengęs žmogus yra…
Siūlai: Regia Designer line (04354) ir Regia 4-ply solid (01078)
Jokios naujos technikos nei raštai Gabrielės nebaugina, ji pasirenka, kas jai gražu, o paskui narsiai kimba į aprašymą. Visą laiką mezgė kojines nuo viršaus, o šios, kurias išsirinko, pradedamos nuo pirštų? Kokia problema, galima ir nuo pirštų. Jei pradžiai tam reikia išmokti Judy magic cast on, tai ji atsisėda ir išmoksta. Nepatogu knebinėtis su 4 virbalais, išmoksta megzti valiniu virbalu su ištraukiama kilpa. Ir abi kojines (ar rankoves:)) vienu metu, nes numezgus vieną dingsta entiuziazmas…Toks požiūris – stebuklingas „Sezamai, atsiverk“, atveriantis visokiausių modelių pasaulį, ir tu GALI pasidaryti bet kurį iš jų…
O kadangi Gabrielė ne tik puikiai mezga, bet ir puikiai rašo, tai ją ir cituoju:
„Bičiuliai man kartais priekaištauja, kad nemyliu savęs ir per mažai savimi rūpinuosi. Žinoma, vien iš geriausių norų priekaištauja, ir atvirai kalbant, net ne visai be pagrindo. Tačiau kartais tikra meilė – ir sau, ir kitiems – yra visiškai slapta, tokia slapta, kad atrodo, jog jos trūksta.
Man aukščiausia meilės sau išraiška – rankomis megztos kojinės. Kuo gražesnės, įdomesnės, įmantresnės, su charakteriu, šarmu, humoru – o iš specialių „kojininių“ siūlų jos išeina dar ir labai patogios, malonios odai, negraužiančios, bet lyg ir truputį masažuojančios, šiltos ir jaukios. Svarbiausia tai, kad naujų gražių kojinių niekas nemato, niekas nepagiria (nebent tyčia parodai), niekas negali pasakyti, kad jomis puošiesi dėl kitų akių – tai slaptas grožis, skirtas tik man ir mano kojų pirštukams.
Mano užmojis (ar liga?) ne toks didelis, kaip Sonatos – aš įsipareigojau nusimegzti po kojines per mėnesį, ne per savaitę. Šitos jau antros, truputį pavėluotos vasario kojinės. Prie aulinių batų mezgu kojines iki kelių, kai jau bus galima avėti kedus (kol kas net netikiu, kad taip bus) – megsiu trumpesnes. Į šiuos siūlus („Regia Design Line“) ilgesingai žiūrėjau bent kokį mėnesį, tokie jie man atrodė gražūs. Maniau megzti visiškai lygiu raštu ir džiaugtis tiesiog spalvomis, bet Sonata pasiūlė susirasti kokį įdomesnį modelį – ir gerai pasiūlė. Bibliotekoje susiradome knygą skambiu (ahem) pavadinimu „The Joy of Sox“, šitas modelis vadinasi „Afternoon Delight“ ir dar turėjo būti puoštas karoliukais, bet, paprastai kalbant, patingėjau – ir visai jie čia nebūtini, ir taip spalvų ir raštų gausu. Ir man pačiai šios kojinės tokios pavasariškos atrodo, kad net žingsnis palengvėja, nors žieminiai auliniai batai dar sunkūs…
(Jau turiu idėją ir „kovo kojinėms“. Bet neišduosiu – ji MANO.)”{jcomments on}