Atkeliavus naujai Capuccino siuntai, noriu papasakoti apie vieno netikėto derinio atsiradimą.
Kartą viena jauna moteris atėjusi rinkosi siūlus kepurei. Žiūrėjom vienokius, kitokius siūlus, priėjom prie Noro Kureyon. Šio siūlo storumas toks pats kaip Capuccino, tai ėmėm žiūrėti, kokios spalvos tinka prie to Noro kamuoliuko. Kristina išsirinko vieną iš jų, kepurė gimė labai greitai ir visuomet pradžiugindavo mano širdį ir akis, kai pamatydavau ją tarpdury: tokia subtili, lyg ir nespalvinga, bet kartu ir labai spalviškai turtinga, tik tos spalvos nerėkia iš tolo, o taip vos vos prasiskleidžia atidesniam žvilgsniui…
Jai išėjus, aš dar ilgai dėliojau spalvas ir negalėjau atsistebėti: prie tos Noro Kureyon spalvos tiko VISOS Capuccino spalvos. Net tokia eretiška mintis sukirbėjo (nors tikrai žinau, kad yra ne taip), kad portugalai savo siūlų gamą pasirinko pagal tą Noro Kureyon kamuoliuką. Surišau tokį „žiedelį“ tolimesniems apmąstymams ir buvau vakar priblokšta, kad naujos Capuccino spalvos, kurių tuomet dar nebuvo (tamsi žaliai mėlyna ir šviesi rusvai pilkšva) kuo darniausiai įsijungė į ratą.
Audžiu mintį apie kokį paprastą (lygiom gerom akim?) megztinį iš to „žiedo“: vienos spalvos pereina į kitas… Tikiuosi, realizuosiu svajonę, o gal kas vietoj manęs?..{jcomments on}