Dienoraštis

Liga - ne atostogos?

El. paštas Spausdinti PDF

Kai visi aplinkui serga, paprastai esu įsitikinusi, kad tokie žemiški dalykai kaip epidemijos, blogas oras, reali galimybė apsikrėsti manęs neliečia. Turiu dirbti ir... kokios čia gali būti ligos. Per šį gripo antplūdį galvojau lygiai taip pat. Vienas po kito iškrito vaikai, pakartodami tą patį scenarijų, atgulęs paskutinis gerokai pakirto mano tikėjimą savo išskirtinumu - per daug vienodai liga pasireikšdavo visuose, nepalikdama vietos jokiai individualybei. Mano taipogi.
Paskutinį kartą sirgau daugiau nei prieš 10 metų ir buvau jau pamiršus, koks bejėgis žmogus gali būti, kad net megzti nepajėgi! Tas mane paveikė sunkiausiai ir, kai nemiegodavau, nuolat dejuodavau ir tuo skųsdavausi. Jurgis, jau bebaigiąs savo 5 dienų pragaro ratą, buvo dar labai nusilpęs ir nė kalbos būti negalėjo apie kokį indų plovimą ar panašius sunkius darbus, sukaupęs paskutines jėgas, atlikusias nuo arbatos gėrimo, jis tepajėgė maigyti iPodą ar nusilpusia ranka barbenti kompiuterio klaviatūrą, nes skaityti trudė akių skausmas (spoksoti į monitorių jis kažkodėl netrukdė). Man eilinį kartą praslenkant pro šalį ir verkšlenant apie savo bejėgiškumą, jis atitraukė savo skaudamas akis nuo kompiuterio ir iš aukšto žvelgdamas į mane pranašo tonu pareiškė: "Mama, liga - ne atostogos!". Ar tikrai? Kai pagaliau pasirodžiau darbe ir pasiguodžiau ketvirtadienio mezgimo klube, kad voliojausi lovoje visą savaitę, Jurgita tik šyptelėjo ir suokalbišku tonu paklausė: "Kiek porų pirštinių?". Tiesa buvo, kaip dažniausiai ji esti, kažkur per vidurį. Kai nusimušdavau temperatūrą ir laikinai akyse prašviesėdavo nuo vaistų, imdavau virbalus, kad greičiau ir nors kiek maloniau slinktų varginančios ligos valandos. Ėmiausi tų projektų, kuriems nereikėjo jokios smegenų veiklos, nes jos paprasčiausiai atsisakė imtis bet kokios veiklos. Tik aklai sekti instrukcijas. Tą ir dariau megzdama šią vienintelę pirštinių porą "Paukštis tavo delne".

Paukštis delne

Seniai į ją seilę varvinau, prieš pat ligą nusipirkau aprašymą ir turėjau progą realizuoti. Ant nykščio išmegztas ir pasiuvinėtas  mažas paukščiukas, sugniaužus kumštį, jis atsiduria tavo delne. Pirštinės išėjo kiek didokos, gal reikėjo plonesnių siūlų, net turėjau mintį įpiršti Jurgiui, bet jis kategoriškai tokių moteriškų atsisakė, tai pati nešiosiu savo paukščius delnuose.

Paukštis delne
Bird in Hand
. SIūlai: Patons UK Pure Wool Double Knitting (turkio spalvos) ir balta Karisma 01

Permezgiau dėklą Jurgio iPodui iš nutrinto juodo džinso spalvos kojininių siūlų likučių, nes pirmą kartą be modelio buvau padariusi per didelį,

Įdėklas Jurgio iPod Touch

ir numezgiau porą riešinių savo draugei gimtadienio proga, nes atidėliojau ši mezginį ir atidėliojau, o kai susirgau, likus nepilnai savaitei iki jos gimtadienio vasario 16d., nebeturėjau kur trauktis. Riešines norėjau jai numegzti jau praeitais metais, kas rytą prausdamąsi po  dušu medituodavau, kokio storio dryžiukus reiktų jai daryti (spalvas jau buvau išrinkus - melsvą su ruda), kuri pusė bus geroji... Viskas baigėsi tuo, kad padovanojau jai tuos siūlus, karoliukus, virbalus ir I.Juškienės knygą. Šiems metams nepasilikau nieko ta tema, tik pačiai numegzti porą.

Riešinės Rūtai

Norėjau išrinkti labai labai klasikinį variantą, tradicinį raštą, gan neutralias spalvas (melsvas su rudu ji juk turi pasidaryti pati, užbėgti už akių nenorėjau); tokios man atrodė labiausiai tinkamos labai tvirtam, iš vėžių  jokių gyvenimo negandų neišmušamam žmogui. Dar būdama studentė ji savo kursiokams buvo šilta ir tvirta atrama, su amžium ir negandom, ji tik dar labiau stiprėjo ir tvirtėjo. Jei būtų buvusi berniukas, būtų Petras.

Riešinės Rūtai

 

Po Nepriklausomybės ateina Priklausomybė

El. paštas Spausdinti PDF

Pačios geriausios rūšies. Sąmoninga. Kai jau suaugstame ir išdrįstame prisiimti atsakomybę.

Priklausomybės megztinis

"Prisegu megztuką, kurį pagaliau užbaigiau. Labai simboliska, kad baigiau jį vakar vėlai vakare, vasario 17 d. išvakarėse, nes tą dieną susitikome ir nuo tada kasmet kartu su Vaidu pažymime savo Priklausomybės dieną. Priklausomybės vienas kitam, vaikams, šeimai ir namams. Prieš 21 metus po penkių pasimatymų nunešėme pareiškimus tuoktis. Nežinojome vienas apie kitą nieko, net pavardžių. Savo smalsumą dėl būsimos pavardės patenkinau tik pildydama ,,popierius"... Su megztuku kartu padovanojau savo meilę, rūpestį, šilumą ir ištikimybę...

Dar trumpai odė "Humanai" - labai verta paskutinėmis išpardavimo dienomis užsukti į ją... sagų. Už 3 litus radau kažkokį klaikų moterišką morkavą žiponą, į kurį susiūtos sagos tobulai tiko Vaido megztiniui.

Gražios dienos, meilės, šviesos, pavasario laukimo. Virginija"

Tobulos sagos
Virginijos Sankalienės megztas megztinis, nuotraukos ir laiškas. Siūlai: Drops Lima 9015 ir 0519m

 

Sausio rožės

El. paštas Spausdinti PDF

Kartą užėjo į parduotuvę jauna moteris ir pasisakė ieškanti pilkų ir storų siūlų. Aš pavedžiojau ją po parduotuvę ir parodžiau, kas buvo pilko ir storo. Niekas jai neužkliuvo, bet ji dar pasiliko pati žvalgytis, gal akis už ko užkibs. Parduotuvėje tuo metu buvo ir mano pusseserė Kristina. Buvo ir daugiau žmonių, įsitraukiau su kažkuo į pokalbį manydama, kad niekuo daugiau padėti nebegaliu, ir nė nepastebėjau, kaip jos ėmė kalbėtis su Kristina, vaikščioti tarp lentynų. Dviese taip smagiai jos šnekėjosi, jog net pamaniau, kad turbūt draugės, atsitiktinai čia susitikusios. Po kiek laiko Kristina šypsodamąsi šūktelėjo mane prie kasos: "Mes jau perkam!" ir pabėrė ant stalo visą glėbį spalvotų kamuoliukų.

Ir tik vėlai vakare, jau namuose susivokiau, kas prie ko. Jos nebuvo draugės, susitiko parduotuvėje pirmą kartą. Ir kad mergina, nusipirkusi šūsnį gan plonų ir labai margų ir spalvotų siūlų, buvo ta pati klientė, ieškojusi storų ir pilkų. Tą vakarą supratau, kas yra tobulas pardavėjas. Ne tas, kuris tau paduoda tai, ko tu prašai. Tam užtenka lašo paslaugumo ir... kad tas daiktas būtų lentynoje. Tikrai geras pardavėjas duos tau tai, ko tu iš tikrųjų nori.

Sausio rožės

Tik gavus dovanų šias riešines, supratau, kad visą laiką apie tokias svajojau.

Sausio rožės

Kornelijos Janavičiūtės megztos riešinės. Martyno Bacvinkos nuotraukos. Siūlai: latviška Ogres vilna.

 

Tautinė kepurė II

El. paštas Spausdinti PDF

Praeitais metais Lietuvos nepriklausomybės dienos proga Daiva pradžiugino mus gražia tautine kepure savo sūnui Motiejui (yra ir dar viena kepurė kitam sūnui, tik jos nuotraukos vis laukiu :)). Šiais metais, Nepriklausomybės dienos proga vėl nauja tautinė kepurė. Tos pačios Daivos tam pačiam Motiejui :). Kepurei gyventi metus - mažoka... Net ir labai mylėdamas ir kasdien dėvėdamas jos, ypač šios, iš tvirtų kojininių siūlų megztos, per metus nesudėvėsi, čia kaip su geležinėm kurpėm...tik su burtais. Bet kepurės atveju apsieta, deja, be burtų. Motiejus kepurę pametė. Šią liūdną ir gan komplikuotą istoriją rasite Daivos dienoraštyje. Mane labiausiai pribloškė datos. Kepurė numegzta kovo 11 d., mylima,  nuolat dėvima. O pamesta... sausio 13d.!!!

Nauja Motiejaus kepurė

Viskas baigėsi gerai. Ryt švęsim Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Motiejus nuotraukoje atrodo labai laimingas su nauja kepure. Tik... Ta nelaiminga diena niekaip iš galvos man neišeina. Imu įtarti, kad tautiniai mezginiai yra ne šiaip sau mezginiai, Lietuvos vėliavos spalvomis juos lyg pririšame prie pačios Lietuvos istorijos. Ir žmogus, tokį daiktą turintis, turi būti labai sąmoningas ir gerai žinoti savo šalies istoriją, kad jai liūdnai lemtingomis dienomis būtų ypatingai atidus ir budriai saugotų savo gerą. Gal geriausia spintoje?...

Nauja Motiejaus kepurė

Daivos Jakštienės megzta kepurė sūnui Motiejui. Siūlai: Admiral uni 1390, 1566, 5900.

 

Mėlyni meilės laiškai

El. paštas Spausdinti PDF

Virginija, nuvažiavus į savo sodybą su gražiąja lapuota skara, pasėjo sėklą į labai vaisingą dirvą ir lapeliai ėmė sparčiai vešėti ir daugintis. Pirmoji kregždė:

Dianna

Astos Fjellbirkeland megzta skara ir nuotrauka. Modelis: Dianna, siūlai: Crazy Zauberball 2099 (Pause in Blau)

"Mano draugė Asta neseniai ištekėjo už norvego, kuris dėl meilės apsigyveno mūsų kaime. Skara tokia visa mėlynai rašaluota, tai atrodo, kad ten meilės laiškas parašytas :)"

Viskas taip puikiai supuolė - ir meilės tema, ir žiemos spalvos. Įprasta, kad lapai asocijuojasi su žaluma, o šie - mėlynai - juodai - pilki. Žiūrint į šią skarą jau taip ilgesingai nelauki pavasario, atvirkščiai - norisi pasidžiaugti paskutiniais žiemos šalčiais ir sniegu, ir tais vaiskiai mėlynais tonais aplinkui. O meilės laiškai, tikiuosi, šiandien rašomi itin gausiai:), nes parodyti kitam savo meilę - gera kiekviena proga. Banalu? Pažvelkim giliau už neskoningų širdelių ir pigaus trikotažo - kas gali būti nebanaliau už meilę?

 


Puslapis 41 iš 47